valtabijimas

valtãbijimas sm. (1), valtãbijimos ind. 1. → valtabyti 1: Už valtãbijimą tokios naujausios suknikės nepaglostysu DūnŽ. Taip i maniau, kad apdirbs tą paletą – toks valtãbijimas buvo Krš. 2. refl. → valtabyti 6 (refl.): Tie valtãbijimos jaunus į velnius pavertė Rdn.